Ešerys
Kirneilio ežero žuvysEšerys (lot. Perca fluviatilis, angl. Perch)
Ešerys – lietuviams puikiai pažįstama žuvis. Jį nesunku atpažinti iš kuproto, šonuose šiek tiek suspausto kūno, padengto smulkiais ir kietais žvynais, ir didelių akių. Nugara tamsiai žalia, šonai žalsvai gelsvi su tamsiomis juostomis, pilvas gelsvai baltas. Krūtininiai pelekai gelsvi, analinis ir pilviniai – raudoni. Išreikštas nugaros dygliuotas pelekas. Plačiose žiotyse yra daug smulkių dantukų.
Ešeriai auga lėtai, didžiausi užauga iki 50 cm ilgio ir 3,5 kg svorio. Lietuvos vandens telkiniuose dažniausiai sugaunami 15–30 cm ilgio ir 400–500 g svorio ešeriai, t. y. 5–10 metų žuvys. Dviejų metų sulaukęs ešerys paprastai būna 5–8 cm, 4 metų – 9–16 cm, o 14 metų – 39 cm ilgio.
Ešeriai gyvena Lietuvos ežeruose ir tvenkiniuose, lėtai tekančiose upėse. Kai kuriuose ežeruose jie taip sparčiai dauginasi, kad net išstumia kitas žuvų rūšis.
Ešeriai dažniausiai laikosi būriais. Nors šioms žuvims patinka švarus ir deguonies prisotintas vanduo, jas galima aptikti ir aukšto rūgštingumo vandenyse – miškų ir durpynų ežeruose. Čia gyvenantys šios rūšies žuvų atstovai būna tamsesni. Daug ešerių gyvena ir Kirneilio ežere.
Lietuvos ežeruose gyvena dviejų rūšių ešeriai: šviesūs, lėtai augantys (pakraštiniai) ir tamsūs, stambūs bei plėšrūs (giluminiai).
Jus taip pat gali sudominti:
Ešeriai lytiškai subręsta būdami 3–4 metų amžiaus, 12–16 cm ilgio. Neršia balandžio pabaigoje ir gegužę netoli pakraščių, ant augalinių liekanų, smėlėto ir akmenuoto grunto. Vislumas siekia iki 200–300 tūkst. ikrelių. Jais minta vandens paukščiai ir kai kurios žuvys. Pučiant smarkiam vėjui, daug ikrų bangos išmeta ant kranto.
Ešeriai yra plėšriosios žuvys. Būdami jauni minta dugno bestuburiais, o suaugę – įvairiais bestuburiais, kirmėlėmis, vabzdžių lervomis, kitų žuvų mailiumi. Giluminiai ešeriai minta kitomis žuvimis: kuojomis, aukšlėmis, pūgžliais, dyglėmis, stintomis, vėžliais. Pasitaiko, kad puola ir mažesnius už save ešerius.