Moksliniai tyrimai

Fizinė-geografinė apžvalga. Kirneilio ežeras yra rytų Lietuvoje, Molėtų rajone, 2,5 km į pietryčius nuo Molėtų (koordinatės 55.208041, 25.446459 (WGS)). Ežeras yra 57,8 ha ploto, vidutinis gylis 5 m, didžiausias gylis 20 m. Ežeras ledyninės kilmės, rininis. Kranto linija labai vingiuota, gausu įlankų, ilgis šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi 1,42 km, plotis iki 0,82 km. Šiauriniai ir pietvakariniai jo krantai aukšti, vakarinis ir pietinis vietomis pelkėti, pakrantėse yra miškelių, pristatyta poilsiaviečių, šalia yra Gojaus ir Kaulakių kaimai. Vakarinėje ežero dalyje yra 0,42 ha ploto salelė. Vandens augalija gausi, nendrynai vešlūs ir gausūs ežero vakarinėje dalyje, kitur išsidėstę fragmentiškai palei visą ežero perimetrą. Vakaruose trumpu Kirneilio upeliu Kirneilis jungiasi su Luokesų ežeru, pietryčiuose – Bebrusų upe su Bebrusų ežeru. Šiaurės rytuose išteka Kirneilė į Gulbio ežerą (per jį – į Siesarties ežerą, Šventosios upės baseinas).

Šiuo metu yra išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą Kirneilio ežerą Marijui Morkevičiui.

Medžiaga ir metodika. Ichtiologiniai tyrimai Kirneilio ežere atlikti 2019 m. 06 mėn. 27-28 dienomis. Žvejota įvairiose ežero vietose selektyviniais ir statomais tinklaičiais. Tyrimams naudoti selektyviniai tinklaičiai, kurių akytumas 14-18-22-25-30-40-50-60 mm (bendras ilgis 200 m) ir statomieji įvairiaakiai 40-50-60-70 mm tinklaičiai (bendras ilgis 300 m). Taip pat buvo žvejojama ungurine ūda (kabliukų skaičius – 75 vnt.).  Sužvejotos žuvys suskirstytos į ilgio grupes ir pasvertos. Iš kiekvienos ilgio grupės 10 vnt. išmatuoti šie biologiniai požymiai: bendras žuvies ilgis (L, cm), ilgis iki kūno galo (l, cm) ir bendra žuvies masė (Q, g); bei paimti žvynai žuvų amžiui nustatyti. Tyrimams naudota “Žuvų išteklių tyrimų metodika (Žuvų išteklių tyrimų vidaus vandenyse tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. D1-698 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. D1-767 „Dėl žuvų išteklių tyrimų vidaus vandenyse tvarkos aprašo patvirtinimo „pakeitimo“ priedas). Žuvų tankis ir biomasė viename hektare apskaičiuoti pagal formulę:

čia   N (Q) – tam tikros rūšies žuvų tankis (biomasė) hektare;  n (q) – tam tikro rūšies sužvejotų žuvų kiekis (vnt.) (biomasė, g); p – apžvejotas vandens telkinio plotas (ha); K – žvejojimo efektyvumo koeficientas (sugaunama žuvų bendrijos dalis (0,1–0,3)).

Skaičiuojant žuvų biomasę ir gausumą buvo atsižvelgta į atskirai žuvų rūšiai ir jų dydžiui tinkamus gaudyti tinklus, bei tinkamą joms gyventi ežero plotą. Žuvų sugavimai atskiruose tinklų segmentuose ir su ūda pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Kirneilio ež. žuvų laimikiai skirtingo akytumo tinklų segmentuose ir sugavimai su ūda.

Žuvys ir žuvininkystė. Kirneilio ežeras pagal žuvininkystės tipą priskiriamas karšiniams vandens telkiniams, jame pagal gausumą dominuoja kuoja-ešerys-plakis ir karšis. Gausu ežere yra lynų ir šamų. Žuvų įvairovė ežere pakankamai didelė, tyrimo metu sugautos 12 rūšių žuvys: seliava, šamas, ungurys, ešerys, lynas, karšis, plakis, p. karosas, kuoja, pūgžlys, raudė ir aukšlė. Be abejo ežere yra lydekų ir gali būti aptinkama – gružlių ir vėgėlių. Tyrimo duomenys rodo, kad pagal gausumą dominuoja kuojų  ir ešerių populiacijos, kuojos sudaro 38,5%, o ešeriai 35,6 % nuo bendro sugautų žuvų kiekio. Kitos žuvų rūšys yra mažiau gausios, gal kiek gausesni yra plakiai 10,9% ir karšiai 6,9% kitų žuvų tarpe (1 pav. N). Tuo tarpu pagal biomasę žuvų bendrijos branduolys ženkliai pasikeičia – dominuoja ešerys 29,9%, šamas 21,4% po to seka kuoja 18,6% ir karšis 18,5%.  Lynai sudaro 6,1% biomasės dalį, kitų žuvų rūšių santykinė biomasės dalis žuvų bendrijoje buvo maža (0,4-2,2%) (1 pav. B). Nustatyta, kad subalansuotoje žuvų bendrijoje, kurioje dominuoja vertingos rūšys, plėšrūnai (šamas, lydeka, vėgėlė, starkis, stambus ešerys) turi sudaryti ne mažiau 20-25%. Pagrindiniai plėšrūnai Kirneilio ežere yra šamai, stambūs ešeriais ir lydekos. Pagal gausumo ir biomasės rodiklius bei amžinių grupių struktūrą ešerių populiacija yra labai geros būklės. Šamų populiacija ežere yra gausi, jie natūraliai veisiasi,  o ežere yra tinkamos sąlygos jiems gyventi. Tuo metu lydekų populiacijos gausumo rodikliai yra prastesni (tyrimo metu nebuvo sugauta nei vieno individo) ir tai leidžia daryti prielaidą, kad jų populiacijos būklė yra prastesnė ir atsižvelgiant į tai, tikslinga ateityje kryptingai jas veisti, kaip ir nurodyta Kirneilio ežero žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos plane (2018.06.06). Atsižvelgiant į dabartinę ežero bendrijos struktūrą ir kiekybinius rodiklius ežere būtina gausinti plėšrių žuvų gausumą ypač lydekų, taip pat galima įleisti starkių, šamų ir ungurių. Tyrimų metu buvo sugauta seliava, tačiau jų ištekliai ežere yra nedideli ir tai yra daugiau atsitiktinė žuvų rūšys pratakiame ežere, šiaip sąlygos ežere joms gyventi nėra tinkamos. Ežere yra ungurių, jie gyvena pastoviai, tai rodo ir tyrimo duomenys ir migruojančių ungurių verslinės žvejybos rezultatai. Praėjusiais metais (2018 m.) pavasarį iš ežero ištekančiame Kirneilio upelyje buvo sugauta 216 kg ungurių. Pastovus ungurių versliniai ir mėgėjų sugavimai bei pasitaikantys šamų sugavimai sudaro galimybes šiame ežere ateityje organizuoti limituotą šamų ir lynų žvejybą.

Eksperimentinės žūklės metu 2019 m. buvo sugauta 56,172 kg žuvų, kurių tankis sugavime siekė 275 individą. Žuvų sugavimo rezultatai pateikiami (2 lentelėje).

2 lentelė. Tyrimo metu faktiniai sugautų žuvų rūšių rezultatai Kirneilio ežere 2019 m.

1 pav. Įvairių žuvų rūšių santykinis gausumas (N) ir biomasė (B) Kirneilio ežere 2019 m.

Pagal tyrimo rezultatus apskaičiuoti bendri žuvų ištekliai, kurie pastaruoju metu siekia apie 31183 kg ežere arba 539,5 kg/ha, o žvejybinė produkcija sudaro apie 4223 kg ežere arba 68,2 kg/ha (3 lentelė). Šiuos rezultatus lyginant su kitais tokio tipo vandens telkiniais galime konstatuoti, kad žuvų išteklių produkcija ežere yra pakankamai aukšta, o išteklių būklė yra gera. Didelę dalį žuvų išteklių produkcijos sudaro ešeriai, kuojos, karšiai, šamai ir lynai. Šių vertingų žuvų rūšių išteklių būklė yra gera. Pakankamai aukšti ištekliai yra lyno, kurių produkcija 5,3 kg/ha. Lynų populiacija ir ateityje turi galimybes didėti, kadangi ežere yra tinkamų buveinių, o jų žvejyba nėra pakankamai intensyvi. Ungurio produkcija nėra aukšta, tik 0,243 kg/ha tai yra susiję su jų natūralia migracija, kadangi ežeras yra pratakus dalis stambesnių ungurių kasmet migruoja iš ežero, tai patvirtina ir ungurių verslinės žvejybos rezultatai. Ežere taip pat yra ir mažiau vertingų žuvų – raudžių, plakių, pūgžlių ir aukšlių, tačiau jų santykinė dalis su vertingomis žuvų rūšimis yra nedidelė, todėl jos nesudaro reikšmingos konkurencijos dėl maisto išteklių. Padidinus plėšrių žuvų kiekį (ypač lydekų) ežere, tikėtina, kad natūraliai  pradės mažėti kuojų ir kitų mažiau vertingų žuvų populiacijų gausumas.

3 lentelė. Žuvų ištekliai ir naudotinas produktyvumas (žuvų rūšių produkcija) Kirneilio ežere 2019 m.

Įvertinus Kirneilio ežero žuvų augimą pagal „Valstybinės reikšmės vandens telkinių svarbiausių žuvų rūšių augimo klasifikacija žuvivaisos tikslais“ (Mokslinė ataskaita. Žemės ūkio ministerija, 2007 m.) galima konstatuoti, kad: ešerio augimo tempas iki 2 metų yra prastas (I-II grupės), 3 metais pagreitėja, ir yra geras (III-IV grupės), tačiau 5-6 metais vėl suprastėja ir tampa prastesnis nei vidutinis (II grupė), o nuo 7 metų pagerėja ir tampa geresnis nei vidutinis (III grupė) ir svyruoja iki gero augimo (IV); kuojos augimo tempas 2 metais yra prastas (I grupė), tačiau nuo 3 metų yra geresnis nei vidutinis (III), o 10-11 metais net tampa geras (IV); lyno augimo tempas iki 8 metų yra vidutinis (II-III grupės), o vyresniame amžiuje (nuo 12 metų) tampa geras (IV grupė); karšio augimas iki 4 metų yra prastesnis nei vidutinis (II), o nuo 5 iki 6 metų tampa geras (IV), tačiau nuo 7 metų vėl kiek suprastėja ir tampa geresnis nei vidutinis pagal kūno ilgį (III) ir toliau svyruoja (III-IV), tačiau pagal masę išlieka vidutinis (II-III grupės); seliavos augimas yra prastesnis nei vidutinis (II grupė) (4 lentelė). Matyti, kad daugelio žuvų rūšių augimo tempų pokyčiai yra susiję su mitybos raciono pakeitimu amžiaus eigoje ir tarprūšine konkurencija dėl mitybos objektų. Jaunesniame amžiuje yra ryški konkurencija, tačiau pakeitus racioną augimas paspartėja, o vyresniame amžiuje konkurencija dėl resursų nėra tokia ryški, bet tai pasireiškia šiek tiek per mažu kūno masės rodikliu, kas labiausiai būdinga lynui, karšiui ir vidutinio amžiaus kuojoms. Nors ežere gana gausu plėšrūnų (ešerys, šamas, ungurys), tačiau trūksta lydekų, kurios sumažintų kuojų ir plakių kiekį bei susilpnintų tarprūšinę konkurenciją dėl maisto resursų ir teigiamai įtakotų daugelio žuvų augimo tempus.

4 lentelė. Pagrindinių žuvų rūšių augimo duomenys Kirneilio ežere 2019 m.

Mokslinius tyrimus atliko: Dr. Vytautas Kesminas ir Dr. Audrius Steponėnas.