Ungurys

Kirneilio ežero žuvys

Ungurys (lot. Anguilla anguilla, angl. Eel)

Ungurys – ungurinių šeimos žuvis. Jį nesunkiai atpažinsite iš lankstaus ir tvirto gyvatės pavidalo kūno. Ungurio oda padengta labai smulkiais žvynais, galva nedidelė, iš šonų šiek tiek suplota. Jaunos žuvies nugara pilkai rudos spalvos, pilvas – gelsvai baltas. Augant, ungurio nugara tamsėja ir tampa beveik juoda, kūno apačia – sidabrinė. Akys nedidelės, išsidėsčiusios virš žiočių kampų. Burnoje yra daug smulkių ir aštrių dantukų.

Ungurys užauga virš 1 m ilgio ir gali sverti net 5 kg. Tačiau būdamas 1 m ilgio ir 2 kg svorio sidabrinis ungurys jau yra laikomas visiškai suaugusiu.
Lietuvoje unguriai gyvena daugiausia Kuršių mariose, tačiau juos galima meškerioti jūroje, taip pat daugelyje upių ir ežerų. Suaugusios šios rūšies žuvys dažniausiai tūno apatiniuose vandens sluoksniuose, po akmenimis, kelmais, tankiuose žolynuose ir dumble. Tuo metu mažesni unguriai laikosi arčiau krantų.
Unguriai maitinasi nakties metu. Jie nėra išrankūs maistui, tačiau ypač noriai minta vabzdžių lervomis, moliuskais, varlėmis, smulkiomis žuvelėmis ir ikrais.

Jus taip pat gali sudominti:

Unguriai neršia tik vieną kartą gyvenime, balandžio–gegužės mėnesiais. Po neršto žuvis žūva. Visą gyvenimą praleidę gėlame vandenyje, pavasarį arba rudenį suaugę unguriai keliauja į Sargaso jūrą. Čia viena ungurio patelė 400–500 m gylyje išleidžia apie pusę milijono ir daugiau ikrų. Išsiritęs mailius pakyla į vandens paviršių ir patenka į Golfo srovę, kuri per porą metų nuplukdo jį iki vakarų Europos krantų. Gerokai paaugę unguriai iš čia migruoja į upes ir ežerus.