Vėžių gaudymas

Lietuvos ežeruose ir upėse aptinkami keturių rūšių vėžiai: vietiniai plačiažnypliai ir siauražnypliai bei invaziniai žymėtieji ir rainuotieji. Būtina išmokti atskirti vėžius, nes nuo to priklauso kaip toliau turite elgtis su savo laimikiu. Lietuvoje nuo liepos 15 dienos prasideda vėžiavimo sezonas, kuris trunka tris mėnesius, iki spalio 15 dienos. Šiuo laikotarpiu leidžiama gaudyti natūralius plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius. Kad teisingai reguliuoti invazinių rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių plitimą – jiems tokie ribojimai netaikomi. Kirneilio ežere dominuoja rainuotieji vėžiai, kurie jei taip galima sakyti skriaudžia mūsų vietines rūšis.
Primename, kad gaudant tiek vietinius, tiek invazinius vėžius Kirneilio ežere reikia įsigyti leidimą limituotai žvejybai, kaip ir žuvims, išnuomotame vandens telkinyje. Kalbant apie vėžiavimą – reiktų atskirti plačiažnyplių ir siauražnyplių nuo invazinių žymėtųjų ir rainuotųjų vėžių rūšių gaudymo, kuriems keliami skirtingi reikalavimai ir žvejybos terminai.

Visų pirma reikia prisiminti, kad vėžiagyvių gaudymui reikalingas žvejybos leidimas, privalote laikytis sugavimo normų, terminų, įrankių ir laimikio dydžio taisyklių. Akcentuosime lietuviškų vėžių gaudymo įrankius, kadangi šiuos natūralius vėžius gaudyti rankomis yra draudžiama. Vienam žvejui galima naudoti penkis tokius įrankius. Rekomenduojame vėžius gaudyti bučiukais arba samteliais, kur paliekamas viliojantis masalas. Bučiukai skirti pasyvesnei žvejybai, kadangi juos užtenka patikrinti kas kelias valandas. Kartais užtenka ir išmesti juos vakare, o išimti ryte. Samteliai yra skirti aktyvesniems vėžiautojams, kadangi juos įmerkus su masalu reikia kas 15-20 min. staigiai iškelti samtelį kol vėžiai neišsibėgiojo ir taip procedūra kartojama vis naujai užmetant tokį įrankį.
Masalus vėžiams pasiruoškite iš anksto. Čia nėra nieko sudėtingo, galioja paprasta taisyklė: kuo intensyvesnis aštrus kvapas, tuo geriau. Puikiai tinka žuvų liekanos ar gabaliukai, jūrinės žuvys, krevetės, strimelės, kurios skleidžia gana intensyvų kvapą. Daug kam pasiteisina kiaulių ar vištos kepenėlės, nulupta varlė, mėsa, duonos ar batono riekelės. Kitas svarbus momentas masalo pritvirtinimas bučiuko viduje. Jį geriausia pritvirtinti taip, kad jis kabotų gaudyklės viduryje ir vėžiai negalėtų jo ragauti ar gnaibyti nuo dugno ir bučiuko sienelių, o norėdami pasiekti paliktą skanėstą būtų priversti įlysti į gaudyklės vidų.
Svarbu pasirinkti vietą, kur išmesti bučiukus. Vėžiai labiau juda tamsiu paros metu, bet jie neabejotinai aktyvūs ir dieną. Nakties laukti neverta, kadangi didesniame gylyje jie ieško maisto ir dienos metu. Priekrantę būna labiau akupavę invaziniai rainuotieji ir žymėtieji vėžiai, tai siūloma bučiukus mesti giliau 3-5 m. gylyje. Nepakenks pamėginti pastatyti vieną kitą bučiuką ir sekliai šalia kranto žolių linijos, kur gausu jų maisto. Po 30-60 min. jau galima patikrinti pirmus laimikius ir jei vieta pasiteisino vėl kartoti užmetimą, jei ne – bandykite permesti į kitą vietą ir už atkaklumą būsite apdovanoti.

Smagiausia dalis vėžiautojams išlipus ant kranto – tai paragauti patiems bei pavaišinti savo šeimą ar draugus sugautais vėžiais. Plačiažnyplių ir siauražnyplių vėžių gaudymo sezonas trumpas, todėl dabar pats metas pasimėgauti šiuo delikatesu. Vėžių paruošiamas labai paprastas. Pirma kruopščiai nuplaukite, kad neliktų smėlio, dumblo ir kitų nešvarumų. Atkreipkite dėmesį, kad vėžių niekas nešaldo, jie valgomi švieži. Jei rasite jau negyvą vėžį, geriau jį išmeskite, nes rizikuojate apsinuodyti. Toliau užverdate vandenį, pasūdote ir sumetate dar gyvus vėžius. Geriausi prieskoniai visada bus krapai, pagal skonį dar galite pagardinti keletu pipirų. Nesugadinkite vėžių per ilgai virdami, užtenka 5-10 min., nes vėliau jie tampa tik kietesni. Pažengę kulinarai vėžius naudoja ypatingiems troškiniams ar žuvienei, kad atskleisti išieškotą skonį ar papuošti delikatesinį jūros gėrybių patiekalą raudonžnypliais vėžiais.