Lynas

Kirneilio ežero žuvys

Lynas (lot. Tinca tinca, angl. Tench)

Lynas išrinkta nacionalinė Lietuvos žuvis. Tai – karpinių šeimos žuvis, jį nesunku atpažinti iš raumeningo ir gleivėto kūno, smulkių, pailgų, giliai į odą įaugusių žvynų ir nedidelių ūsų viršutinės lūpos šonuose. Lyno spalva priklauso nuo vandens telkinio, bet dažniausiai žuvies šonai tamsiai žalios spalvos, o ties pilvu žalsvai auksinio atspalvio. Pelekai trumpi, apvaliais kraštais, pilki. Akys nedidelės, raudonos. Uodegos stiebelis trumpas.

Lynai Kirneilio ežere

Lietuvoje gyvenantys lynai auga lėtai ir užauga iki 60 cm, didžiausi – net iki 70 cm ilgio ir 7,5 kg svorio. Tačiau tokių pagaunama nedaug. Kirneilio  ežere žvejų pagrindiniu laimikiu tampa 35–40 cm ilgio ir iki 1,5 kg svorio lynai.
Lynai yra deguonies trūkumui atsparios ir vandens kokybei nereiklios žuvys. Gyvena ežeruose, tvenkiniuose su dumblėtu dugnu, lėtai tekančiose arba stovinčiose upėse, jų senvagėse ir sietuvose. Tačiau lynai nemėgsta šalto vandens, todėl jų neverta ieškoti vandens telkiniuose su tekančiu vandeniu.
Lynų mityba nėra labai įvairi – minta vabzdžių lervomis, dėlėmis, moliuskais ir kirmėlėmis, išrausdami juos iš dumblo. Suaugusios žuvys racioną paįvairina vandens augalais, dumbliais ir detritu.
Lynai laikomi tikrais individualistais – beveik visus metus plaukioja po vieną, o į nedideles grupes susirenka tik neršto metu ir vėlyvą rudenį, plaukdami žiemoti į giliausias vandens telkinių vietas. Iš gilaus miego pabunda lede pasirodžius pirmosioms properšoms, kovo–balandžio mėnesiais. Iki neršto pradžios lynai intensyviai maitinasi.

Jus taip pat gali sudominti:

Lynai neršia nedidelėmis grupėmis, du tris kartus per metus: birželio mėn. pabaigoje ir liepą, kai vandens temperatūra sušyla iki 18–20 laipsnių šilumos. Šios žuvys pasižymi ypač dideliu vislumu: stambios patelės gali padėti iki 900 tūkst. kiaušinėlių. Žalsvi 0,8–1,4 mm ikrai paprastai lipdomi ant augalų ir jų šaknų, prie kurių prilimpa.